Hin forbošnu mįlefni ķslensks samfélags
Skošun og persónulegt įlit Leós M. Jónssonar (1999).

Įkvešin mįl į ekki aš ręša opinberlega į Ķslandi. Um žau veršur traušla eša alls ekki opinber eša almenn umręša - žau žola ekki gagnrżni eša vitręna umfjöllun. Ķslendingar eru ekki einir į bįti ķ žessu efni: Žjóšverjar ręša helst ekki hvaš žeir eša žeirra höfšu fyrir stafni į strķšsįrunum frekar en Svķar sem auk žess ręša ekki hergagnasöluna sem žeir lifa enn į); Amerķkanar vilja helst ekki muna eftir Indiįnum eša McCarthy-tķmabilinu o.s.frv. o.s.frv. Höfundur hefur haft blašamennsku aš ašal- eša aukastarfi sl. 30 įr og af einskęrri strķšni hans er hér minnst į nokkur dęmigerš ķslensk ,,tabś".

Skoðaðu eitthvað af eftirfarandi málum:

- Riðuveiki. Vitað er að kúariða, sem upp kom í Bretlandi og víðar, getur valdið banvænum sjúkdómi í fólki. Hérlendis er kjöt af riðuveiku sauðfé selt til manneldis þar til rollan er hætt að geta staðið í lappirnar...

- Íslensk fiskifræði. Það hefur verið flestum hugsandi mönnum ljóst í áratugi að sú fiskifræði sem stunduð er hjá Hafrannsóknastofnun á ekkert skylt við vísindi - þetta eru trúarbrögð.

- Jarðfræðingar sigla undir fölsku flaggi. Þetta eru jarðspekingar - eftirávitendur.

- Íslendingar eru á meðal mestu umhverfissóða Evrópu. Íslenskur fiskur er undir sérstöku eftirliti erlendis vegna díoxíðmengunar.

- Þjóðarlygin um íslenska orku. Lygin um ódýra íslenska orku er ekki ný.

- Hið opinbera fiktar við vísitölur. Með því að láta sérfræðinga falsa vísitölur ,,hæfilega" er milljörðum mokað í ríkishítina úr vösum almennings.

- Útvarp Matthildur var stolin hugmynd. Í venjulegum löndum hefðu flytjendur Matthildar á RÚV, á sínum tíma, verið lögsóttir fyrir ritstuld .....

 

RIŠUVEIKI

Ķ hįdegisfréttum Rķkisśtvarpsins fyrir mnokkrum árum var sagt frį žvķ aš komiš hefši upp riša ķ saušfé ķ įkvešinni sveit eftir aš sumarbeit hófst. Ķ framhaldi hefši veriš įkvešiš aš slįtra um 2000 fjįr ķ žessari sveit ķ haust, sagši ķ įšurnefndri frétt Rķkisśtvarpsins.

Żmislegt er athugavert viš žessa ,,frétt" žótt hśn viršist ekki hafa vakiš nokkurn mann til umhugsunar eša ašgerša. Ķ fyrsta lagi er žaš ekki frétt žótt rišuveiki verši vart ķ saušfé ķ ķslenskri sveit - landiš er undirlagt af žessum óžverra. Žaš er hins vegar athyglisvert aš ekki virtist nokkrum manni hafa hugkvęmst aš farga saušfénu strax eftir aš rišuveiki varš vart heldur var sérstaklega tekiš fram aš um 2000 fjįr yrši ,,slįtraš" ķ haust. Meš öšrum oršum: Féš įtti aš safna rišuveiku kjöti į beinin og sķšan įtti aš slįtra žvķ ķ haust (vęntanlega til aš stemma stigu viš frekari śtbreišslu rišuveikinnar) og selja okkur neytendum rišukjötiš fullu verši. Hvorki bęndur né rķkiš ętlaši aš bera kostnašinn af rišuveikinni heldur neytendur sem jafnframt įttu aš eta ,,vandamįliš" (lķklega į tilbošsverši).

Žaš er opinbert leyndarmįl (tabś) aš ķslenskum neytendum er selt kjöt af rišuveiku saušfé. Spurningin er ekki hvort, heldur hve veikt féš er žegar žvķ er slįtraš og unniš ķ neytendur.

Ef til vill er žaš ķ lagi. Ég minnist žess samt ekki aš hafa séš eša heyrt neitt haft eftir vķsindamönnum um žaš efni annaš en aš samband sé į milli Parkinson-veiki ķ mönnum og rišu ķ saušfé, a.m.k. sé veiran af sama eša svipušum stofni. En žetta į, aš sjįlfsögšu, ekki aš tala um - jafnvel žótt rišuveiki ķ breskum kśm (sem sagt er aš geti valdiš alvarlegum taugasjśkdómi ķ fólki) hafi veriš stöšugt umfjöllunarefni fjölmišla, ķslenskra sem annarra žjóša, ķ brįtt įratug og haft meiri įhrif į atvinnulķf og efnahagsmįl ķ Evrópu en flest annaš.

Ég gerist žvķ svo frakkur aš spyrja hér meš Neytendasamtökin opinberlega hvort kjöt af rišuveiku saušfé sé selt almenningi til neyslu į Ķslandi og hvort einhverjar vķsindalegar rannsóknir hafi stašfest aš fólki sé óhętt aš eta kjöt af rišuveiku saušfé? Hvaš meš kjöt af rišuveiku saušfé sem notaš er ķ gęludżrafóšur - getur žaš boriš rišuveiru frį gęludżrum ķ fólk ? Jafnframt vęri athyglisvert aš heyra įlit sérfręšinga, t.d. matvęlaverkfręšinga, į žvķ hve rišuveikt saušfé megi vera til žess aš óhętt teljist aš selja neytendum kjötiš og jafnframt hve rišuveikt saušfé megi vera til žess aš leyfilegt sé, samkvęmt ,,reglum" aš selja kjötiš til framleišslu į gęludżrafóšri ?

Og hvers vegna er ,,frétt" Rķkisśtvarpsins gerš hér aš sérstöku tilefni žess aš minnast į žetta forbošna mįl ? Žaš er vegna žess aš fyrir nokkrum įrum, žegar upp kom rišuveiki į įkvešnum bę aš vori skömmu fyrir burš, var öllu fénu fargaš fyrirvaralaust og žaš uršaš undir eftirliti. En į žetta mį aš sjįlfsögšu ekki minnast - žvķ nś į aš lįta neytendur kyngja bitanum.

Og til žess aš girša fyrir misskilning žį eru žessar spurningar, sem aš sjįlfsögšu veršur aldrei svaraš og engin fjölmišill mun dirfast aš taka upp (žvķ žaš gęti dregiš śr auglżsingasölu), bein įrįs į hagsmunaašilann ,,bęndur". Žęr eru lķka įrįs į heila atvinnugrein og alvarleg ašdróttun aš opinberum embęttismönnum (heišri žeirra og oršstķr) og aušvitaš ,,rakalaus žvęttingur" sem ,,vķsaš er heim til föšurhśsanna" og ,,engin įstęša er til aš svara" ķ augum pólitķkusa. Ég spyr hins vegar ekki pólitķkusa žvķ žeirra svör eru mér einskis virši: Ég spyr hinn almenna Internet-notenda - ašrir geta fariš ķ rsg.!

Ķslensk fiskifręši

Viš montum okkur af fiskveišistjórnun (kvótakerfiš o.fl.) sem sé til fyrirmyndar. Višmišunin er algjör rśstun fiskimiša viš Nżfundnaland og ķ Noršursjó į žessari öld. Rįšgjafar (og höfundar) fiskveišistjórnunarkerfis okkar eru sérfręšingar hjį Hafrannsóknastofnun en hśn er lķkt og Vešurstofa Ķslands eina fyrirtękiš sinnar tegundar og rķkiseign. Munurinn į Vešurstofu og Hafrannsóknarstofnun, sem eiga žaš sameiginlegt aš vešurfręšingar og fiskifręšingar eiga varla annarra kosta völ um vinnu, er m.a. sį aš fiskifręšingar Hafrannsóknastofnunar hafa bein įhrif į frumvinnsluvirši sjįvarśtvegsins og um leiš tekjumöguleika žeirra sem flytja śt sjįvarafuršir - žeir gegna lykilhlutverki ķ efnahagslķfi žjóšarinnar - įn žess aš bera neina įbyrgš į žvķ - žaš gera pólitķkusar (en aušvitaš einungis aš nafninu til og vķsa hiklaust į fiskifręšinga žegar spurt er um vķsindalegan grundvöll lagasetningar og stjórnvaldsašgerša).

Hafrannsóknastofnun er ekki ķ samkeppni um vķsindalega žekkingu eša visku - hśn er ein um hituna. Enginn viršist žora aš bera brigšur į óskeikulleika sérfręšilegrar rįšgjafar Hafrannsóknastofnunar. Og žótt hśn skarti vķsindamönnum viršast žeir vera einir fįrra vķsindamanna sem eru undanžegnir gagnrżni - jafnvel vķsindalegri gagnrżni; žeir neita einfaldlega aš rökręša sķnar kenningar. Örfįir fiskifręšingar hérlendis, sem hafa dirfst aš gagnrżna ašferšir og įlyktanir Hafrannsóknastofnunar, en žeir eiga žaš sameiginlegt aš vera ekki starfsmenn Hafrannsóknastofnunar (og heldur ekki Hįskóla Ķslands), hefur stofnunin og starfsmenn hennar hunsaš kerfisbundiš. Afleišingin er sś aš ég, svo dęmi sé tekiš um leikmann, efast um aš fiskveišistjórnunin byggist į vķsindalegum rökum; - ég treysti ekki sérfręšingum Hafrannsóknastofnunar frekar en bókstafstrśarmönnum Fķladelfķu-safnašarins eša Krossins en žeir, eins og sérfręšingar Hafrannsóknastofnunar, viršast hafa ,,lifandi trś" sem sé ofar vķsindum, žekkingu annara sérfręšinga, reynslu śtgeršarmanna og/eša fiskimanna; - ,,hin eina rétta kenning" žarfnist ekki rökręšu frekar en sannfęring bókstafstrśarmanna sem trśa Biblķunni eša Kóraninum blint.

Įstęšur žess aš leikmenn, į borš viš mig, efast um réttmęti og hagkvęmni fiskveišistjórnunar, sem sögš er byggja į vķsindalegri rįšgjöf rķkisfyrirtękisins Hafrannsóknastofunar, eru margar. Dęmi: Žeir eru hęttir aš fiska sem róa. Žótt erlendir togarar séu löngu hęttir aš skarka ,,uppi ķ kįlgöršum" og žrįtt fyrir margfalda śtfęrslu landhelginnar hafa fiskstofnar hruniš. Byggšarlög, sem įšur bjuggu viš blómlegt atvinnulķf og fengsęl fiskimiš, glķma viš fólksflótta. Grundvöllur fiskvinnslu į sumum stöšum į Vestfjöršum viršist byggšur į žvķ aš Byggšastofnun (meš skattfé okkar) virki sem atvinnužróunarstofnun Póllands, ž.e. meš žvķ aš fjįrmagna tapvinnslu į fiski, sem keyptur er af Rśssum og unninn af pólskum farandverkamönnum o.s. frv. Žaš er varla nema von aš manni finnist vera ,,skķtalykt" af mįlinu - žó er öllu alvarlegra aš Hafrannsóknastofnun, eša starfsmenn hennar, viršist ekki telja sig žurfa aš svara faglegri gagnrżni fiskifręšinga, fiskimanna, śtgeršarmanna hvaš žį annara. Hįskóli Ķslands viršist einnig vera ,,stikkfrķ" ķ mįlinu (eru sérfręšingar Hafrannsóknastofnunar žar jafnframt viš kennslu ?). Mįliš žolir greinilega ekki umręšu;- dęmigert ķslenskt ,,tabś".

ER MARK TAKANDI Į JARŠFRĘŠINGUM ?

Mętti ég gerast svo frakkur aš svara spurningunni sjįlfur mundi ég segja aš žaš vęri alltaf mark takandi į jaršfręšingum nema žegar eitthvaš er aš gerast ķ jaršskorpunni. Eldgos, jaršskjįlftar og jökulhlaup viršast nefnilega ekki koma neinum jafn mikiš į óvart og svoköllušum jaršvķsindamönnum. Og ég gerist enn frakkari og fullyrši (og mana einhvern til aš sżna mér fram į aš ég hafi rangt fyrir mér) aš eldsumbrot, jaršhręringar og jökulhlaup hafi alltaf komiš jaršvķsindamönnum meira į óvart en venjulegu fólki. Ég man aldrei eftir žvķ aš jaršvķsindamenn (ķ daglegu tali jaršfręšingar) hafi séš nokkurn skapašan hlut fyrir og ég man aldrei eftir žvķ aš žeir hafi getaš varaš fólk viš einu né neinu. Hins vegar man ég vel eftir vandręšagangi žeirra ķ sambandi viš eldsumbrotin viš Kröflu į sķnum tķma aš ekki sé minnst į skandalinn ķ kringum Skeišarįrhlaupiš um įriš sem hafši žį flesta aš fķflum - mörgum ķ beinni śtsendingu.

Ķ staš žess aš sigla undir fįna vķsinda finnst mér aš jaršvķsindamenn, sem eru svo óheppnir aš bśa og starfa į Ķslandi žar sem allt er į hreyfingu (en t.d. ekki ķ Svķžjóš žar sem ekkert hefur gerst öldum saman) eigi aš višurkenna aš žetta sé ung lęrdómsgrein og žvķ séu lęrisveinarnir ekki beint heppilegir til žess aš lįta mikiš į sér bera ķ fjölmišlum enda munu ašeins ķslenskir fjölmišlar nenna aš eltast viš jaršfręšinga. Eini ķslenski jašrvķsindamašurinn sem er žekktur innan alžjóšlega vķsindasamfélagsins hefur aldrei unniš į Ķslandi en hefur lengst af veriš prófessor viš hįskóla į Rhode Islands ķ Bandarķkjunum (Dr. Haraldur Siguršsson) og lķklega er faglegt stolt hans meira en svo aš hann fęri aš blašra um sķn fręši ķ ķslenskum fjölmišlum.

Žaš er ,,tabś" ķ ķslensku žjóšfélagi aš fjalla um gildi jaršfręši sem vķsindagreinar. Og žaš mį aš sjįlfsögšu ekki nefna žaš sem er žó opinbert leyndarmįl aš žetta eru engin vķsindi heldur einhvers konar akademķsk įgiskunartękni eins og hįlęršar kellķngar beita sem iška spįr meš Tarrot-spilum. ,,Jaršspeki" vęri sjįlfsagt réttara heiti. Aušvitaš žżddi žaš aš Hįskóli Ķslands setti nišur. En er žaš ekki oršiš ,,daglegt brauš" ?

UMHVERFISMENGUN Į ĶSLANDI ?

Nś er almenningur bśinn aš steingleyma (eins og rįš var fyrir gert, enda bara erlendum fjölmišlum aš kenna) aš ķslenskur fiskur er meira mengašur af dķoxķni en annara žjóša fiskur į evrópskum markaši. Rannsókn franskra stofnana leiddi žetta ķ ljós fyrir um įratug og greindu franskir fjölmišlar frį mįlinu. Hérlendis hefur veriš dyggilega žagaš um mįliš allan žennan tķma ķ trausti žess aš žaš gleymdist. Auk žess er žetta ķslenskt ,,tabś".

Mikil dķoxķn-mengun ķ ķslenskum fiski er ekki sóšaskap Ķslendinga aš kenna né óprśttnum kaupsżslumönnum (eins og dķoxķnhneyksliš ķ Belgķu nś fyrir skömmu). Žessari mengun mun stafa frį pappķrsišjuverum į austurströnd Bandarķkjanna og berst meš hafstraumum į fiskimišin umhverfis landiš.

Ķslenskir fjölmišlar fęru vęntanlega varlegar ķ umfjöllun sinni um ,,dioxķn-hneyksliš" ķ Belgķu ef ķslenskt fjölmišlafólk vęru ekki upp til hópa lķtt lesnir og reynslulausir krakkar. Žaš gildir žaš sama um dķoxķnmengunina ķ ķslenskum fiski og rišuveiki ķ saušfé aš hvort tveggja getur veriš tķmasprengja og žvķ skynsamlegt fyrir okkur, sem bśum ķ glerhśsi, aš lįta vera aš kasta grjóti (kśarišan ķ Bretlandi og dķoxķniš ķ belgķskum svķnum eru ekki eins fjarlęg vandamįl og haldiš er aš ķslenskum almenningi).

Furšulega margir Ķslendingar viršast ekki hafa hugmynd um aš sušuroddi Gręnlands er nęstum žvķ heilum breiddarbaug sunnar į hnettinum en t.d. Stykkishólmur viš Breišafjörš eša um 550 km sunnar. Noršusheimskautsbaugurinn liggur, sem kunnugt er um Grķmsey. Į žvķ um 10 milljón ferkķlómetra svęši sem telst noršusheimsskautssvęšiš, og er ,,nęsti bęr" viš Ķsland, eru mengušustu hafsvęši veraldar, annars vegar ķ austri (Rśssland) og hins vegar ķ vestri (Noršur Amerķka). Fyrir um įri sķšan birtust greinar um noršurheimskaustsvęšiš, m.a. ķ Newsweek. Žar var sagt frį kjarnakljśfum ónżtra rśssneskra kafbįta sem ryšgušu nišur ķ kringum Murmansk, geislavirkum śrgangi sem fleygt hefši veriš ķ sjó ķ tonnatali og eftirlitslaust ķ Noršurķshafiš og jafnframt lżsingar į hrikalegri mengun į ströndum beggja vegna viš Beringssund og mįtti ekki į milli sjį hvorir vęru meiri umhverfisskašvaldar į žeim slóšum Rśssar ķ Sķberķu aš noršan eša austanveršu eša Bandarķkjamenn ķ Alaska.

Noršmenn lķta į Noršurķshafiš sem hęttulegustu uppsprettu meirihįttar umhverfismengunar en fį lķtiš ašgert žar sem Rśssar hafa um annaš aš hugsa žessa stundina og vanir meiri mengun en nokkur önnur žjóš. Ķ norskum fjölmišlum (m.a. į Internetinu) er aš finna svakalegar lżsingar į įstandinu og žeirri hęttu sem stafar af ofbošslegum umhverfissóšaskap į noršlęgum slóšum. Ķ Noregi hafa menn įhyggjur af žvķ aš žarna sé um tķmasprengju aš ręša og fyrr eša sķšar verši umhverfisslys meš tilheyrandi geislavirkri mengun. Slķkt slys myndi ekki einungis leggja norskan fiskišnaš ķ rśst (hann skiptir Noršmenn nįnast engu mįli ķ efnahagslegu tilliti) heldur gęti hann haft įhrif į annan śtflutning Noršmann auk žess aš leggja feršamannaišnašinn ķ rśst.

Į Ķslandi lįta menn eins og žessi hętta sé ekki fyrir hendi og žvķ eru ekki neinar rįšstafanir geršar til žess aš bregšast viš įfalli af žessum völdum - jafnvel žótt ljóst megi vera aš ,,kjarnorkuslys" ķ Noršurķshafinu mun hafa įhrif į ķslenskan fiskišnaš og jafnvel tśrismann. Skżringin er sś aš enginn žorir aš minnast į mįliš, enginn viršist hafa žvķ hlutverki aš gegna aš rannsaka žaš og kanna hvaš sé til bragšs aš taka, komi žetta upp į. Menn stinga einfaldlega höfšinu ķ sandinn. Žetta er eitt af hinum forbošnu mįlum Ķslendinga og gagnvart žvķ viršast allir temja sér durgshįtt og seinlęti ķslenska framsóknarmannsins (allra stjórnmįlaflokka), - žessa dęmigerša ķslenska ,,Holtasjśklings".

Ein af lķfslygum Ķslendinga er aš žeir séu vistvęnir ķ hugsun og geršum - mengi hvorki loft, lög né lįš. Til aš apa eftir Svķum (og auka hagnaš bķlaframleišenda og bķlasala) voru hvarfakśtar lögleiddir hérlendis, enda sjįlfsagt aš draga sem mest śr loftmengun frį bķlum. Hins vegar hefur veriš žagaš yfir žvķ aš fiskiskipaflotinn veldur miklu meiri loftmengun en bķlaflotinn. Engir hvarfakśtar voru žó settir į strompa fiskiskipa og žyrfti žó ekki nema einn mešal-skuttogara į botngjöf til žess aš loka Hvalfjaršargöngunum vegna mengunar. Žaš mį heldur ekki minnast orši į aš sorpbrennsla į vegum sveitarfélaga veldur meiri loftmengun en allur ķslenski bķlaflotinn samanlagšur. Žar er enginn hreinsibśnašur į döfinni og fjölmišlar žegja um žį stašreynd aš hvergi ķ nįgrannalöndum er leyfilegt aš brenna sorpi og žeir žegja einnig um žį stašreynd aš vķšast hvar ķ Noršur-Evrópu er einnig bannaš aš urša sorp eins og enn tķškast hérlendis.

Ķslendingar eru ekki vistvęnir. Žeir eru hins vegar fįir ķ stóru landi, strjįlbżliš villir mönnum sżn en vķšast hvar annars stašar žęttu Ķslendingar meiri hįttar umhverfissóšar. Žaš mį bara ekki ręša žaš mįl - leikritiš veršur aušvitaš aš halda įfram…..

LYGIN UM ĶSLENSKA ORKU

Sé hęgt aš sanna žį kenningu aš hęgt sé aš fį fólk til aš trśa hvaša lygi sem er, sé lygin endurtekin nógu oft, mį nefna fyrirbęriš ,,Ódżr ķslensk orka". Ķslensk raforka er svo dżr aš išnfyrirtęki um allt land geta hagnast um tugi milljóna įrlega meš žvķ aš nota olķu til hitunar, žurrkunar og gufuframleišslu. Nęgir aš benda į Žvottahśsiš Fönn ķ Reykjavķk, braušgerš ķ Keflavķk sem kynnti bakarofninn meš olķu og sparaši sér stórfé auk lošnubręšslnanna śt um land sem brenna svartolķu til aš žurfa ekki aš nota rįndżra raforku. Heimilin ķ landinu eru lįtin greiša nišur raforkuverš til stórišju. Žaš jafngildir launalękkun mešalfjölskyldu um tugi žśsunda króna į hverju įri.

Raforkumįlum hafa framsóknarmenn allra flokka stjórnaš sķšastlišna įratugi. Framkvęmdin er žó ekki merkilegri né hagkvęmari en svo aš skortur er į raforku žótt dżr sé. Sem dęmi mį nefna aš Landsvirkjun hefur žurft aš grķpa til skömmtunar til stórišju m.a. meš žeim afleišingum aš Mįlmblendiverksmišjan į Grundartanga žurfti aš taka einn af ofnum sķnum śr rekstri.

Afstaša almennings til virkjanaframkvęmda į hįlendinu, - sérstaklega til stórvirkjana sem almenningur į aš nišurgreiša fyrir einhver mengandi bręšsluišjuver, hefur gjörbreyst į undanförnum įrum. Almenningur er į móti žvķ aš sökkva ósnortnum svęšum į hįlendinu fyrir uppistöšulón virkjana. Pólitķsk nįtttröll viršast ętla aš hunsa įlit almennings, lķklega vegna žess aš žau hafa logiš sig śt ķ horn ķ montvišręšum viš erlenda išnjöfra. Žar sem enn er langt ķ alžingiskosningar telja žessir hrokagikkir öllu mįli skipta aš hefja framkvęmdir sem allra fyrst ķ trausti žess aš höfnum framkvęmdum verši aldrei hętt (žį verša verkalżšsöflin einnig oršin hlišholl framkvęmdunum vegna peningasjónarmiša).

Ekkert réttlętir frekari umhverfisröskun inni į hįlendi Ķslands og allra sķst žjóšarlygin um ,,ódżra ķslenska orku". Meš hverju įrinu fjölgar žeim Ķslendingum sem skapa sér atvinnu meš alls kyns framleišslu og žjónustu fyrir feršamenn og žvķ fjölgar žeim stöšugt sem sjį aš framtķš Ķslendinga byggist hvorki į slori né kśamykju heldur į žvķ aš selja śtlendingum ,,sżningu" į einu af örfįum svęšum óspilltrar nįttśru ķ Evrópu. Žaš eru veršmęti sem eru žśsundföld į viš stórišju sem ašrar žjóšir eru aš reyna aš flęma frį sér. Tķminn vinnur meš žessu fólki og žaš vita pólitķkusar og žvķ munu žeir herša róšurinn į nęstunni. Pólitķkusar, žegar žeir koma margir saman, hafa enga samvisku, enga hugsjón, eru nįnast sišblindir og ofan ķ kaupiš gjörsneyddir įbyrgšartilfinningu. Efist einhver um žessa fullyršingu nęgir aš benda į skandalinn ,,Landsbanka- og Lindarmįl" žar sem enginn bar nokkra minnstu įbyrgš į sukki, svķnarķi og fjįrglęfrum - og höfšu žó engir aukvisar fjallaš um mįliš; - sömu embęttin og ,,hengdu" fljótt og örugglega (bęši hiklaust og af miklu snarręši) ķ ,,Hafskipsmįlinu" um įriš.

Žvķ mišur tókst pólitķskum öflum aš eyša svokallašri rannsóknarblašamennsku hérlendis: Hśn verkaši į žį eins og žegar birta fellur į silfurskottur og önnur ljósfęlin dżr. Afleišingin er sś aš pólitķsk villimennska og įbyrgšarleysi vešur uppi. En žó glóir į einstaka stein ķ mannsorpinu žvķ nś eru örfįir menn į Alžingi sem ekki myndu ljśga žvķ kinnarošalaust aš žjóšinni aš virkjanir į hįlendinu séu hagkvęmur kostur og lķklega eru žeir sömu einnig farnir aš efast um aš ķslensk orka sé ódżr.

OPINBERT FIKT VIŠ VĶSITÖLUR

Įšurnefndur forstöšumašur Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands framdi žau helgispjöll ķ hagkerfinu, aš mig minnir į įrinu 1998, aš fullyrša ķ fjölmišlum aš śtreikningur į hinum żmsu vķsitölum, sem stjórnvöld fęlu völdum stofnunum, vęri gagnrżni veršur. Žį stukku óšara til a.m.k. 2 varšhundar KERFISINS og ,,geltu fyrir hśsbóndann". Annar žeirra var hagstofustjóri. Žessi seinheppni forstöšumašur Hagfręšistofnunar H.Ķ. (sem viršist ekki gera sér fyllilega grein fyrir žvķ ķ hvaša landi hann er staddur) lżsti žvķ yfir ķ beinu framhaldi ķ Morgunblašinu aš til stęši aš halda sérstaka rįšstefnu į vegum Hįskólans um śtreikning og mešferš vķsitalna. Sś rįšstefna var aušvitaš aldrei haldin žvķ Hįskólanum er hollt aš hafa sig hęgan žvķ frį stjórnvöldum koma peningarnir.

Hvers vegna var žessi snefsni śt af jafn daglegu brauši og vķsitölu? Žaš er vegna žess aš stjórnvöld, nįnara tiltekiš Fjįrmįlarįšuneytiš fyrir hönd rķkissjóšs, nota vķsitölur til fjįröflunar, t.d. viš śtreikning og innheimtu veršbóta af fasteignalįnum žorra almennings. Aš geta gengiš aš žvķ gefnu aš lįnskjaravķsitala, byggingarvķsitala, neysluvöruvķsitala og fleiri hentug smįatriši séu frekar reiknašar ķ hęrri kantinum (ef ekki beinlķnis af pantašri stęrš) žżšir aš hundruš milljóna mokast sjįlfvirkt ķ rķkissjóš meš alls konar innheimtum gjöldum af almenningi, svo sem veršbótum, lęgri endurgreišslum, styrkjum o.s.frv.

Almenningur gerir sér tęplega grein fyrir žeim stęršum sem hér um ręšir og į žaš treysta pólitķkusar. Žegar naušsynlegt žurfti aš leggja Hśsnęšismįlastofnun nišur (til aš losna viš aš kęra nokkra hįtt setta starfsmenn hennar til Rannsóknarlögreglu vegna misferlis) og stofna Ķbśšalįnasjóš, kom fram aš einungis ķbśšalįn almennings eru į žrišja hundraš milljarša. Gefum okkur aš žau séu 220 milljaršar króna. 1% hękkun į lįnskjaravķsitölu žżšir aš žessi lįn hękka um 2200 milljónir króna; 0.1% žżšir 220 milljónir króna ķ Rķkissjóš o.s.frv. (Žetta er aš sjįlfsögšu aldrei nefnt ķ opinberri umręšu enda ķslenskt ,,tabś").

Pólitķkusar vita žvķ aš miklu skiptir aš hafa ,,góša menn" til aš reikna śt vķsitölurnar. Žeir treysta žvķ jafnframt aš almenningur sé svo heimskur og dofinn aš enginn fetti fingur śt ķ žaš žótt hann hafi greitt hundruš žśsunda ķ veršbętur af hśsnęšislįnum sl. 8 įr žótt veršbólga hafi veriš lķtil eša engin samkvęmt sömu opinberu heimildum!

Aušvitaš er maškur ķ mysunni. Vķsitölur hafa veriš falsašar ķ stórum stķl hérlendis (į tķmum ofsaveršbólgunnar) og eru enn falsašar en nś eftir atvikum hverju sinni. Nś er fariš miklu fķnna ķ aš falsa vķsitölur en įšur enda segir žaš sig nįnast sjįlft žegar tilgangurinn er aš rukka almenning um veršbętur, į sama tķma og veršbólga męlist lķtil eša engin og pólitķkusar žakka sér žaš sem afrek!

Žetta įtti forstöšumašur Hagfręšistofnunar H.Ķ. lķklega viš žegar honum varš į aš įlpast inn į žetta forbošna sviš ķslenskrar hagstjórnar um įriš og varšhundarnir vöknušu meš felmtri. Nśna eru miklu sérhęfšari og hįmenntašri menn aš fįst viš vķsitölurnar og śtreikningur žeirra er oršinn aš sams konar ,,vķsindum" og fiskifręšin hjį Hafrannsóknastofnun - ž.e. vķsindi sem hvorki žola né žarfnast gagnrżni. Og žį er tķmi til aš spyrja - eru žaš vķsindi eša ,,lifandi trś" ? Vķsitölur og śtreikningur žeirra er žvķ ,,tabś" į Ķslandi eins og gjarnan vill verša žegar tilgangurinn er sį aš féfletta pöpulinn.

VAR ,,ŚTVARP MATTHILDUR" ĶSLENSKT ?

Hrafn Gunnlaugsson, Žórarinn Eldjįrn og Davķš Oddsson skemmtu žjóšinni į sķnum tķma meš žętti sem žeir nefndu ,,Śtvarp Matthildur" enda žįtturinn bęši fyndinn og nżstįrlegur. Žeir žremenningar hafa talaš um žįttinn ķ żmsum vištölum ķ gegn um tķšina og žį gjarnan į žeim nótunum aš žeir hafi nś stašiš aš žessari merkilegu nżjung ķ žįttagerš. Hlustandi eša lesandi įtti žar meš aš draga žį įlyktun aš žessir įkvešnu žremenningar hefšu veriš svona andskoti snjallir og frumlegir. Ef til vill voru žeir allir frumlegir į sinn hįtt en flugfjašrirnar voru stolnar. Žeir sem bjuggu ķ Svķžjóš į įrunum fram aš 1970 (en žį mun Hrafn Gunnlaugsson hafa veriš viš nįm ķ Stokkhólmi) vita aš ,,Śtvarp Matthildur" var stolin hugmynd. Henni var stoliš frį Hasse Alfredson, sęnskum leikara og leikstjóra, en hann įsamt félaga sķnum Tage Danielson, héldu śti śtvarpsžęttinum ,,Mosebakke Monarki" ķ nokkur įr og naut žįtturinn vinsęlda ekki sķst fyrir žaš aš gera miskunnarlaust grķn aš hinum żmsu ,,tabśum" ķ sęnsku žjóšfélagi.

Žaš sem žremenningarnir įšurnefndu hafa aldrei minnst į er aš žeir afritušu, žżddu og stašfęršu heilu žęttina įn žess aš minnast nokkru sinni į hvašan frumritiš kom - žetta var einfaldlega venjulegur ķslenskur ritstuldur og einn af žeim ósvķfnari. En aušvitaš eru žaš samantekin rįš fjölmišla aš žegja um žetta hneyksli eins og svo mörg önnur.