,,Smalamennskan" į Keflavķkurveginum

Ég er einn žeirra mörgu sem hef ekiš Keflavķkurveginn til vinnu og heim ķ brįtt 24 įr (skrifað 2002). Mķn sérstaša er sś aš tilheyra fįmennari hópnum sem fer į móti straumnum - žeim sem sękir vinnu til Reykjavķkur. Ef til vill speglar ekkert betur ķslenska žjóšarsįl en umferšarmenning og aksturslag. Į Keflavķkurveginum hefur mašur tvisvar sinnum 45 mķnśtur į dag til aš fylgjast meš andlegu įstandi įberandi hluta žjóšarinnar.

Fyrir 15 įrum eša svo fór aš bera į žeirri įrįttu aš nasa śr pśstinu į nęsta bķl fyrir framan; hanga fast aftan ķ nęsta bķl svo aš stušarar nęstum snertust - uppśr žvķ fór aftanįkeyrslum aš fjölga meš hverju įrinu žar til žęr uršu algengastar allra įrekstra. Mér vitanlega hefur enginn getaš skżrt įstęšu žessarar ,,smalamennsku" žótt getum veriš leitt aš orsökinni streitu meš afleišingunni vaxandi frekju. Umferšarrįš hefur ekki haft śthald til aš sporna viš žessu meš įróšri frekar en fyrir notkun endurskinsmerkja (sem žaš hefur greinilega gleymt aš vęru til).

Nokkur įr eru lišin frį žvķ axlir voru breikkašar og malbikašar į Keflavķkurveginum (Reykjanesbraut er rangnefni - žessi vegur liggur ekki um Reykjanes heldur eftir Reykjanesskaga til og frį Keflavķk) til žess aš bķlar, sem af einhverjum įstęšum, gįtu ekki haldiš ešlilegum hraša gętu vikiš og hleypt öšrum framhjį. Ég hlustaši į vegamįlastjóra segja žetta įstęšuna fyrir framkvęmdinni ķ śtvarpinu og hef enga įstęšu til aš draga hana ķ efa enda skynsamleg aš mķnu viti.

En ,,bitti-nś", eins og kellķngin sagši …, einhverjir nśtķma ,,smalar" skildu žessa framkvęmd allt öšrum skilningi - aš hśn vęri sérstaklega gerš fyrir žį til aš geta ętt įfram į ólöglegum hraša įn žess aš žurfa aš taka framśr: Nś kemur žessi nżja stétt, ,,smalarnir", vašandi ķ rassgatiš į manni žar sem mašur er į rśmlega löglegum hraša (eins og ašrir žeir sem vanir eru Keflavķkurveginum) og skella į mann hįuljósunum vķki mašur ekki tafarlaust śt į öxlina til aš žeir geti strunsaš framhjį. Mér dettur ekki ķ hug aš vķkja fyrir žessu liši - öšru mįli gegndi yrši ég aš aka hęgar en ešlilegt vęri af einhverjum įstęšum - žį viki ég aš sjįlfsögšu. Ef sś regla yrši tekin upp aš vķkja śt į öxl vegarins fyrir svona frekjuhundum myndi žaš skapa grķšarlega hęttu ķ umferšinni og afleišingarnar verša ekki séšar fyrir..

En hvaš gerist svo žegar ,,smalinn" hefur hangiš į afturstušaranum hjį manni blikkandi ljósunum nokkra kķlómetra ? (Hann fęri upp į skottlokiš žyrfti mašur svo mikiš sem aš kitla bremsuna!). Žį fer hann framśr, žegar fęri gefst, eins og ešlilegt er. Og žį mętti mašur ętla aš žessi rassbrenndi andskoti hyrfi ķ fjarska vegna žess hve honum lęgi mikiš į. Ónei, ónei; hann stillir sér upp fyrir framan mann į sama hraša og byrjar aš terrórķsera nęsta bķlstjóra fyrir framan. Hver eru skilabošin meš žessu athęfi? Mér sżnist žau vera žessi: ,,Hér kem ég - drulliš ykkur śr vegi tafarlaust - vitiš ekki hver ég er? - ég stjórna umferšarhrašanum hér."

Į žrem stöšum į Keflavķkurveginum er hįmarkshraši minnkašur ķ 70 km/klst; viš Fitjar ķ Njaršvķk, viš Grindavķkurvegamót į Vogastapa og viš Vogavegamót į Vatnsleysuströnd. Margur ,,smalinn" viršist ekki kunna aš lesa umferšarskilti, er sofandi viš stżriš og tekur žvķ ekki eftir žeim eša finnst žetta algjör óžarfi ķ umferšarlögunum og vill rįša hrašanum sjįlfur svona prķvat og persónulega enda eintómir apar aš flękjast fyrir honum ķ umferšinni. Og ekki er furša žótt ,,smalarnir" lendi oft ķ ratsjį löggunnar į žessum stöšum. En dragi mašur śr hraša viš 70 km-skiltiš mį mašur eiga von į aš ,,smali" fyrir aftan lįti vanžóknun sķna ķ ljós meš aš hanga į afturstušaranum hjį manni og blikka hįuljósunum ķ žokkabót ! Frekjan og ruddaskapurinn į sér engin takmörk enda er greinilega ekki allt ķ lagi hjį žessu fólki, svo ekki sé nś tekiš dżpra ķ įrinni.

Ķ gamla daga var gjarnan sagt um lķtilmenni aš ķ ęšum žeirra rynni smalablóš. Ef til vill er žessi kenning ķ fullu gildi žótt breyttir tķmar fęri hana ķ annan bśning.

Leó M Jónsson